Kaip Važiuoti Riedlente (How to Ride a Skateboard). Nepavykę triukai ir kritimai yra pusiausvyros praradimo pasekmė. Gimti turint gerą pusiausvyrą padės tau greičiau tobulėti kaip riedlentininkui. Tačiau pusiausvyros galima išmokti ir ją pagerinti praktikuojantis (Welinder & Whitley, 2011).
Pusiausvyra palaikoma reguliuojant savo svorio centrą. Svorio centras – tai terminas, apibūdinantis vietą, kurioje sutelkta didžioji žmogaus ar daikto svorio dalis (Welinder & Whitley, 2011).
Kai daiktas yra ramybės būsenoje – nesvarbu, ar tai būtų kėdė, žadintuvas ar labradoro retriveris – jo svorio centras pasiskirsto per visą sąlyčio su žeme plotį. Štai kodėl stovėdamas plačiau pastatęs kojas turi geresnę pusiausvyrą nei stovėdamas suglaustomis kojomis. Pagalvok apie boulingo kamuolį. Jjo sąlyčio su žeme taškas yra labai mažas, todėl net ir būdamas sunkus jis labai lengvai pajudinamas lengvu prisilietimu. Reikia labai nedidelės jėgos, kad kamuolio svorio centras pasislinktų už atramos ribų. Tačiau jei rastum tokios pačios masės ir svorio kvadratinį daiktą, jis nepajudėtų nuo tokio pat spaudimo, nes jo atramos pagrindas yra daug platesnis – todėl jo svorio centrą už atramos ribų perkelti yra daug sunkiau (Welinder & Whitley, 2011).
Jei šį principą pritaikysi riedlenčių sportui, viskas taps visiškai logiška. Kiekvieną kartą, kai lenta atsiremia į kažką, kas sukelia pasipriešinimą arba pakeičia jos pasvirimą (pavyzdžiui, įkalnė ar nuokalnė), tavo kūnas turi prisitaikyti. Pavyzdžiui, atsitrenkus į akmenį lenta gali sustoti, tačiau tavo kūnas ir toliau judės į priekį. Esant plačiai stovėsenai turi daugiau galimybių laiku prisitaikyti ir atgauti pusiausvyrą (Welinder & Whitley, 2011).
Svorio centrui įtakos turi ir jo atstumas iki žemės. Kai stovi ramiai, tavo svorio centras yra maždaug ties bamba. Sulenkus kojas svorio centras nusileidžia žemiau ir tampi stabilesnis, o stovint visiškai išsitiesus svorio centras pakyla aukščiau ir tampi mažiau stabilus (Welinder & Whitley, 2011).
Kai stovi ant riedlentės, galioja tie patys principai. Stovėjimas išsitiesus suglaustomis kojomis daro tave nestabilų, o sulenkti keliai ir plačiau pastatytos pėdos pagerina stabilumą. Kai esi stabilus, gali išlaikyti kontrolę (Welinder & Whitley, 2011).
Norėdamas pajusti plačios ir žemos stovėsenos privalumus, atsistok suglaudęs pėdas, ištiesk kojas ir sukiok klubus taip, lyg suktum lanką (Hula-Hoop). Jei klubus suksi labai stipriai, gali pajusti, kad prarandi pusiausvyrą. Dabar pabandyk dar kartą – pėdas pastatyk maždaug pėdos ilgio atstumu vieną nuo kitos, o kelius sulenk. Esant tokiai stovėsenai praktiškai neįmanoma tyčia išsibalansuoti. Žemas svorio centras ir plati stovėsena yra gero riedlenčių sporto pagrindas (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Rinkoje rasi daugybę įvairių pusiausvyrai lavinti skirtų žaislų, riedlenčių imitatorių ir įrenginių, kurie žada pagerinti tavo riedėjimą. Tačiau geriausias būdas pagerinti pusiausvyrą važiuojant riedlente yra tiesiog važinėti riedlente. Tai paruoš tave smulkiems netikėtumams, kurie nutinka važiuojant, ir sustiprins tas raumenų grupes, kurių reikalauja riedlenčių sportas (Welinder & Whitley, 2011).
Kaip Važiuoti Riedlente (How to Ride a Skateboard) - RIEDLENČIŲ SPORTO TERMINAI
RIEDLENČIŲ SPORTO TERMINAI
Šiuolaikinėje riedlenčių sporto terminologijoje gausu painių terminų. Norint važinėti riedlente jų žinoti nebūtina, tačiau jie praverčia, jei nori laisvai bendrauti apie riedlenčių sportą su kitais riedlentininkais. Aprašydami šiame straipsnyje pateiktus triukus stengėmės vartoti tuos pačius terminus, kuriuos išgirstum riedlenčių parke (Welinder & Whitley, 2011).
Nosis (Nose) ir Uodega (Tail)
Nosis (Nose) visada reiškia priekinę riedlentės dalį, kai ji juda į priekį. Kai riedlentė juda atbulomis, nosis bus ten, kur įprastai yra uodega, o uodega (Tail) bus priekinėje riedlentės dalyje (Welinder & Whitley, 2011).
Pirštų pusė (Toe Side) ir Kulnų pusė (Heel Side)
Pirštų pusė (Toe Side) reiškia tą riedlentės pusę, per kurią kyšo jūsų kojų pirštai. Važiuojant regular stovėsena (kaire koja priekyje), pirštų pusė yra dešinė riedlentės pusė. Kulnų pusė (Heel Side) natūraliai yra ta riedlentės pusė, kuri yra arčiausiai jūsų kulnų. Šie terminai nėra plačiai vartojami riedlenčių sporte, tačiau jie yra naudingi aiškinant, kaip atlikti kai kuriuos triukus (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Regular ir Goofy
Regular ir Goofy
Vieni žmonės yra dešiniarankiai, kiti – kairiarankiai. Riedlenčių sporte vieni važiuoja dešine koja priekyje (goofy), o kiti – kaire koja priekyje (regular). Goofy stovėsenoje važiuojama dešine koja priekyje, o regular stovėsenoje – kaire koja priekyje (Welinder & Whitley, 2011).
Šios instrukcijose ir schemose naudojama regular stovėsena, nes dauguma riedlentininkų važiuoja būtent taip, o pateikti informaciją ir schemas abiem stovėsenoms kiekvienam triukui būtų painu ir nereikalinga. Jei važiuojate goofy stovėsena, nuoširdžiai užjaučiame – skaitydami turėsite mintyse apversti instrukcijas ir schemas. Kaip ir kairiarankiai, goofy stovėsenos riedlentininkai paprastai yra įpratę viską matyti atvirkščiai! (Welinder & Whitley, 2011).
Priekinė koja (Lead Foot) ir Galinė koja (Rear Foot)
Priekinė koja (Lead Foot) yra ta koja, kurią įprastai laikote priekyje tiesiog važiuodami riedlente. Atliekant daugelį triukų teks stovėti ant riedlentės atvirkščiai, todėl jūsų priekinė koja gali atsidurti ant uodegos (tail), o galinė koja – riedlentės priekyje. Kai stovėsenos schemose arba tekste matote terminą lead, supraskite jį kaip dominuojančią (stipresnę) koją. Įprastai važiuojant į priekį regular stovėsena, jūsų priekinė koja yra kairė (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Kaip Važiuoti Riedlente (How to Ride a Skateboard) - Backside ir Back Side, Frontside ir Front Side
Backside ir Back Side, Frontside ir Front Side
Backside (rašoma vienu žodžiu) reiškia riedlentės, riedlentininko arba abiejų sukimąsi į dešinę (jei priekyje yra kairė koja) arba į kairę (jei priekyje yra dešinė koja). Frontside reiškia sukimąsi priešinga kryptimi. Pavyzdžiui, nurodymas. „Stumtelėkite uodegą (tail) galine koja taip, kad lenta suktųsi frontside kryptimi“ reiškia, kad turite stumtelėti uodegą nuo savęs, kad lenta suktųsi priešais jus (Welinder & Whitley, 2011).
Back Side (rašoma dviem žodžiais) reiškia kryptį, nusakomą pagal dabartinę riedlentininko padėtį. Pavyzdžiui, nurodymas. „Lenta turi suktis taip, kad jos nosis (nose) iš jūsų back side pusės atsidurtų po koja.“ Tai reiškia, kad lenta artėja prie jūsų pėdos iš nugaros pusės, o ne tai, kad ji būtinai sukasi backside (vienu žodžiu) kryptimi (Welinder & Whitley, 2011).
Backside reiškia kryptį, kuria gali suktis jūsų kūnas arba riedlentė. Back side reiškia jūsų nugaros pusę. Aišku? (Welinder & Whitley, 2011).
Ta pati taisyklė galioja ir terminams frontside bei front side. Frontside apibūdina riedlentininko padėtį objekto, ant kurio važiuojama, atžvilgiu. Front side reiškia riedlentininko priekinę pusę (Welinder & Whitley, 2011).
Jei dabar šis skirtumas atrodo painus, nesijaudinkite. Skaitydami vėlesnius aprašymus ir remdamiesi pateiktomis iliustracijomis, laikui bėgant šį skirtumą aiškiai suprasite (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Scoop, Flick ir Sweep
Scoop, Flick ir Sweep
Atliekant ollie ir shuvit triukus, riedlentė sukama naudojant tik kojas. Atliekant šiuos triukus atliekama daug subtilių judesių, todėl jiems apibūdinti naudojame keletą terminų (Welinder & Whitley, 2011).
Scoop – tai judesys, kai koja pakeliate riedlentę. Jis atliekamas braukiant batu arba bato šonu per griptape (neslystančią dangą). Atlikdami scoop, stengiatės koja tempti riedlentę aukštyn, tuo pačiu metu ją spausdami kuo mažiau. Taisyklingas scoop judesys yra sklandus ir švelnus, ir jis yra ollie triuko dalis (Welinder & Whitley, 2011).
Flick – tai judesys, kai sukate riedlentę staigiu pėdos mostu tam tikra kryptimi. Dažniausiai flick atliekamas išorine pėdos dalimi arba mažojo kojos piršto srityje, tačiau kai kuriuose triukuose reikia atlikti flick kulnu. Atliekant kickflip triuką būtina atlikti flick judesį (Welinder & Whitley, 2011).
Sweep – tai judesys, kai stumiate riedlentę, kad ji pradėtų suktis. Skirtingai nei atliekant scoop, čia nesiremiama trintimi tarp bato ir griptape, o riedlentė iš tikrųjų stumiama. Sweep naudojamas tokiuose triukuose kaip Impossible (Welinder & Whitley, 2011).
Sukimasis apie ašį ir šoninis sukimasis (Axis and Lateral Rotation)
Čia minimi du riedlentės sukimosi tipai. Kai riedlentė sukasi apie savo ašį (axis rotation), tai reiškia, kad ji sukasi apie savo ilgiausiąją ašį tarsi kamščiatraukis. Kai riedlentė yra įpusėjusi tokį sukimąsi, jos nosis (nose) bus nukreipta į priekį, tačiau pati lenta bus apversta aukštyn kojomis (Welinder & Whitley, 2011).
Šoninis sukimasis (lateral rotation) vyksta tada, kai riedlentės uodega (tail) sukasi link priekio, o nosis (nose) – link galo, panašiai kaip besisukantis skraidantis diskas (Frisbee). Atliekant šoninį sukimąsi riedlentė niekada nebūna apversta aukštyn kojomis. Kai kuriuose sudėtinguose triukuose riedlentė turi suktis ir apie savo ašį, ir šoninio sukimosi kryptimi vienu metu (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Pagal laikrodžio rodyklę ir prieš laikrodžio rodyklę (Clockwise and Counterclockwise)
Pagal laikrodžio rodyklę ir prieš laikrodžio rodyklę (Clockwise and Counterclockwise)
Kai naudojame konkrečius krypties terminus, primename, kad jie taikomi tik tiems, kurie važiuoja kaire koja priekyje (regular). Riedlentininkai, važiuojantys goofy stovėsena, turės kryptis sukeisti vietomis. Pavyzdžiui, jei instrukcijoje parašyta. „Riedlentė turi suktis šoninio sukimosi kryptimi pagal laikrodžio rodyklę (regular)“, važiuojant goofy stovėsena terminą „pagal laikrodžio rodyklę“ reikės pakeisti į „prieš laikrodžio rodyklę“ (Welinder & Whitley, 2011).
Kaip Važiuoti Riedlente (How to Ride a Skateboard) - STOVĖSENA (STANCE)
STOVĖSENA (STANCE)
Stovėsena (stance) reiškia jūsų pėdų padėtį ant riedlentės. Įprastam važiavimui lygiu paviršiumi yra dvi pagrindinės stovėsenos:
- Atsispyrimo (pushing)
- Važiavimo (standing)
(Welinder & Whitley, 2011).
Daugumai triukų, ypač flip triukams, reikalinga labai tiksli stovėsena (Welinder & Whitley, 2011).
Prieš nagrinėdami skirtingas stovėsenas ir jų įtaką riedlentės valdymui, pirmiausia turite žinoti, kurią koją jūsų kūnas natūraliai laiko dominuojančia. Dominuojanti koja bus statoma arčiau nosies (nose) ir bus jūsų priekinė koja (lead foot). Kita koja stovės ant uodegos (tail) ir bus jūsų galinė koja (rear foot). Jei jau turite šiek tiek riedlenčių sporto patirties, tikriausiai jau žinote, kurią koją jums patogiau laikyti priekyje (Welinder & Whitley, 2011).
Jei jums patogiau priekyje laikyti kairę koją, jūsų stovėsena yra regular. Jei priekyje natūraliai laikote dešinę koją, važiuojate goofy stovėsena. Nei viena stovėsena nėra teisingesnė ar neteisingesnė už kitą, nors regular yra dažnesnė. Niekas iš jūsų nesityčios vien todėl, kad važiuojate goofy stovėsena (Welinder & Whitley, 2011).
Regular ir goofy stovėsenos lemia, kaip skirtingos kliūtys veikia skirtingus riedlentininkus. Regular stovėsena važiuojančiam riedlentininkui gali būti lengviau užvažiuoti ant tam tikros briaunos (ledge), nes artėdamas prie jos jis yra atsisukęs veidu. Pradėjus iš tos pačios vietos, goofy stovėsena važiuojančiam riedlentininkui ši kliūtis gali būti sudėtingesnė. Tačiau prie kitos briaunos (ledge) goofy stovėsena važiuojančiam riedlentininkui gali būti lengviau, o regular stovėsena važiuojančiam – sunkiau, todėl galiausiai viskas išsilygina (Welinder & Whitley, 2011).
Kai tik pradedate mokytis važiuoti riedlente, atkreipkite dėmesį į tai, kur jūsų pėdos natūraliai nori būti ant lentos. Daugelis pradedančiųjų atsistoja ant riedlentės palikdami maždaug vienos pėdos ilgio tarpą tarp kojų, o priekinę koją nukreipia į nosį (nose). Tai labai netinkama stovėsena. Vietoj to galinę koją (rear foot) tvirtai pastatykite ant uodegos (tail), o priekinę koją (lead foot) – kurią jums patogiausia laikyti priekyje – statykite virš priekinių pakabų tvirtinimo varžtų. Tuomet pasukite priekinę koją taip, kad ji būtų nukreipta beveik visiškai skersai riedlentės ilgio. Tai stabili stovėsena, kurios turėtumėte laikytis visada, kai nesispiriate ir nesiruošiate atlikti triuko (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
SWITCH
SWITCH
Kai važiuojate atbulomis, jūsų priekinė koja (lead foot) yra už galinės kojos (rear foot). Tai svarbu prisiminti atliekant triukus, kuriuos reikia pradėti važiuojant atbulomis. Senosios mokyklos (old-school) riedlentininkai šią stovėseną dažnai vadina fakie, o naujosios mokyklos (new-school) riedlentininkai ją vadina switch (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Rinkdamiesi savo pirmąją platformą (deck), parduotuvėje padėkite ant žemės kelias skirtingas platformas ir atsistokite ant jų, kad pajaustumėte, kaip jos tinka jūsų pėdoms. Raskite tokią platformą, kurios plotis būtų pakankamas, kad jūsų pėdos ant jos jaustųsi patogiai (Welinder & Whitley, 2011).
Mokydamiesi važiuoti riedlente palaipsniui suprasite, kokio tipo platformos jums labiausiai patinka. Tačiau tokie asmeniniai pageidavimai paprastai susiformuoja tik po šimtų valandų važinėjimo riedlente, todėl daugumai žmonių, perkančių pirmąją riedlentę, visiškai pakaks nebrangios, paprastos street platformos (basic street deck) (Welinder & Whitley, 2011).
Kai kurie žmonės teigia, kad terminas fakie turėtų būti vartojamas tik tada, kai ir riedlentė, ir riedlentininkas juda atbulomis, o switch – kai riedlentininkas stovi atbulai ant į priekį judančios riedlentės. Toks skirstymas remiasi prielaida, kad riedlentės nosis (nose) ir uodega (tail) iš esmės labai skiriasi. Daugumoje riedlenčių taip nėra, nors važiuojant atbulomis riedlentė paprastai jaučiasi kitaip (Welinder & Whitley, 2011).
Kalbant apie triukus, galite tiesiog laikyti, kad switch iš esmės reiškia važiavimą atbulomis (Welinder & Whitley, 2011).
Kaip Važiuoti Riedlente (How to Ride a Skateboard) - ATSISPYRIMAS (PUSHING)
ATSISPYRIMAS (PUSHING)
Atsispyrimas reikalauja reikšmingo stovėsenos pakeitimo, kuris pradedantiesiems riedlentininkams gali būti nepatogus. Priekinė koja (lead foot) pasisuka ant riedlentės, o galinė koja (rear foot) nuimama nuo lentos, kad galėtų atsispirti nuo žemės. Dėl to labai pasikeičia riedlentininko svorio centras. Jis nebėra virš riedlentės – jis pasiskirsto tarp abiejų kojų (Welinder & Whitley, 2011).
Taisyklinga technika yra kuo daugiau kūno svorio laikyti ant priekinės kojos (lead foot). Kai svoris pasiskirsto tarp abiejų kojų, atsispyrimas atrodo ir jaučiasi nekoordinuotas. Kūnas tarsi „šokinėja“ nuo vienos kojos prie kitos. Ant galinės kojos (rear foot) reikėtų perkelti tik tiek svorio, kiek būtina riedlentei pastumti į priekį. Atsispirianti koja neturėtų laikyti riedlentininko svorio. Taisyklingas atsispyrimas atrodo kaip sklandus, ilgas atsispyrimo judesys (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Taisyklinga atsispyrimo technika iš esmės reiškia, kad riedlentininkas išlaiko pusiausvyrą ant priekinės kojos (lead foot). Pradedantiesiems tai gali būti sudėtinga ir šiek tiek bauginanti technika, nes kūno svoris atsiduria tokioje padėtyje, kurioje sunkiau valdyti riedlentę arba greitai sureaguoti, jei kas nors vyksta ne taip. Taisyklingai atsispiriant, galinė koja (rear foot) turi pradėti judesį priekyje jūsų ir riedlentės, o atsispyrimas turi baigtis visiškai ištiesinta galine koja už riedlentės (Welinder & Whitley, 2011).
Kai kurie žmonės atsispiria priekine koja (lead foot), palikdami galinę koją (rear foot) ant riedlentės. Toks atsispyrimo būdas paprastai vadinamas mongo pushing. Nors yra keletas garsių riedlentininkų, kurie atsispiria mongo būdu, dauguma jų yra pakankamai įgudę, kad galėtų atsispirti bet kuria koja – jie tiesiog jaučiasi patogiau važiuodami mongo stiliumi. Kadangi po mongo atsispyrimo reikia daugiau laiko tinkamai pastatyti kojas triukui nei po įprasto atsispyrimo (regular pushing), jei tik galite, geriausia išmokti atsispirti įprastu būdu (regular pushing) (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
STABDYMAS IR GREIČIO MAŽINIMAS (BRAKING AND SLOWING)
STABDYMAS IR GREIČIO MAŽINIMAS (BRAKING AND SLOWING)
Žinoti, kaip pajudėti riedlente į priekį, yra svarbu, tačiau dar svarbiau žinoti, kaip sustoti. Yra daugybė būdų sulėtinti riedlentę. Geriausias būdas labai priklauso nuo to, kur važiuojate, kokiu greičiu judate ir kokias galimybes tuo metu turite. Kuo daugiau būdų mokėsite meistriškai sulėtinti arba sustabdyti riedlentę, tuo geriau būsite pasirengę įvairioms situacijoms. Verta praktikuoti visus šiuos metodus (Welinder & Whitley, 2011).
Nušokimas (Bail)
Dažniausias ir lengviausias būdas sustoti – tiesiog nušokti arba nulipti nuo riedlentės. Tai tinkamas pasirinkimas važiuojant lėtai, tačiau jei judate greičiau, nei galite bėgti, toks nušokimas nebus labai sėkmingas. Stabdant didesniu greičiu prireiks pažangesnių stabdymo technikų (Welinder & Whitley, 2011).
Stabdymas velkant pėdą (Drag Foot)
Dauguma žmonių stabdo vilkdami galinę koją (rear foot) žeme šalia riedlentės. Ši technika reikalauja tam tikros jėgos ir pusiausvyros, todėl būtina ją praktikuoti. Iš esmės stabdymo metu važiuosite stovėdami ant vienos kojos, o kita stabdys, todėl iš pradžių tai gali atrodyti šiek tiek nepatogu (Welinder & Whitley, 2011).
Ši technika gali išgelbėti jūsų gyvybę, todėl ją tikrai verta išmokti (Welinder & Whitley, 2011).
Stabdant vilkimo pėda (drag foot) metodu, visas pėdos padas turi būti priglaustas prie žemės – neturėtumėte vilkti vien tik pirštų galų ar kulno. Pėda turi būti laikoma kuo arčiau riedlentės šono, tačiau nepatekti prieš galinį ratą. Pradėdami lengvai braukite bato padą per žemę. Trintis trauks jūsų pėdą. Jei ji per stipriai traukia arba išspiria jūsų pėdą, vadinasi, ant jos per greitai perkėlėte per daug svorio. Jei technika atliekama taisyklingai, jūsų pėda turi slysti žeme lygiagrečiai riedlentės šonui. Palaipsniui didinkite svorį, tenkantį galinei kojai (rear foot), kol pajusite, kaip trinties jėga perduodama per visą jūsų kūną. Atminkite – jūs stengiatės sustabdyti savo kūno masę, o ne pačią riedlentę (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
Kaip Važiuoti Riedlente (How to Ride a Skateboard) - Greičio kontrolė (Speed Check)
Greičio kontrolė (Speed Check)
Viena iš stabdymo velkant pėdą problemų yra ta, kad tam reikia visiško susitelkimo. Tuo metu jūsų kūnas iš esmės negali atlikti nieko kito, be to, reikia gana ryškiai pakeisti pėdų padėtį. Kai reikia sumažinti tik nedidelį greičio kiekį, kai kurie riedlentininkai mėgsta šiek tiek išmesti uodegą (tail) į šoną. Dėl atsirandančios trinties galima prarasti tą nedidelį papildomą greitį (Welinder & Whitley, 2011).
Atliekant speed check, pėdos nepajuda iš įprastos važiavimo padėties. Įsitikinkite, kad priekinė koja (lead foot) yra bent virš priekinių pakabų tvirtinimo varžtų arba nosies (nose) įlinkyje (pocket). Galinė koja (rear foot) turi būti ant žemiausios uodegos (tail) dalies. Šią techniką lengviausia mokytis važiuojant pakankamai geru greičiu, tačiau ne taip greitai, kad jaustumėtės nesaugiai arba negalėtumėte lengvai nušokti nuo riedlentės (bail) (Welinder & Whitley, 2011).
Tai nėra lengva technika. Jai įvaldyti reikės praktikos, todėl pirmiausia turėtumėte labai gerai mokėti nušokti nuo riedlentės (bail) ir stabdyti velkant pėdą (drag foot) (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
- Žiūrėkite į žemę priešais save ir šiek tiek sulenkite kelius.
- Švelniai perkelkite svorį ant kulnų, apie 70 % kūno svorio laikydami ant priekinės kojos (lead foot). Riedlentė turėtų pradėti suktis frontside kryptimi.
- Kai riedlentė pradeda suktis, ištieskite galinę koją (rear leg) ir stumtelėkite uodegą (tail) nuo savęs. Tikslas – leisti galiniams ratams trumpam praslysti vos keliais laipsniais.
- Iškart po to, kai ratai praslysta, leiskite jiems vėl sukibti su danga ir, pasukdami riedlentę backside kryptimi, grąžinkite ją po savo svorio centru, kad ji vėl būtų nukreipta jūsų judėjimo kryptimi. Norėdami greičiau sulygiuoti riedlentę, galite trumpam šiek tiek pakelti priekinius ratus nuo žemės.
(Welinder & Whitley, 2011).
Drifter
Kartais vadinamas power slide, drifter yra ilgas slydimas visais keturiais ratais. Tai puikus būdas greitai sumažinti didelį greitį. Kaip ir atliekant speed check, pėdų padėties nuo įprastos važiavimo stovėsenos keisti nereikia. Drifter atliekamas metant kūno svorį į riedlentės šoną tuo pačiu metu kojomis pasukant ją skersai judėjimo krypties, todėl norint taisyklingai atlikti šį manevrą reikalingas pakankamai didelis greitis (Welinder & Whitley, 2011).
Turėtumėte važiuoti greitai, tačiau ne taip greitai, kad negalėtumėte lengvai nušokti nuo riedlentės (bail). Drifter geriau pavyksta naudojant kietus ratus, nes jie turi mažesnį sukibimą. Kuo minkštesni jūsų ratai, tuo didesnio greičio reikės geram drifter slydimui atlikti (Welinder & Whitley, 2011).
Įspėjimas - šis triukas dėvi ratus ir gali sukelti plokščias nusidėvėjimo vietas (flat spots). Jei dažnai atliksite drifter slydimus, jūsų ratai palaipsniui taps vis mažesni ir mažesni (Welinder & Whitley, 2011).

(Šaltinis: Welinder, P. & Whitley, P. (2011) Mastering Skateboarding)
- Žiūrėkite į žemę priešais save ir sulenkite kelius.
- Švelniai perkelkite svorį ant kulnų abiem kojomis, kad riedlentė pradėtų suktis frontside kryptimi. Šiek tiek daugiau svorio turėtų tekti priekinei kojai (lead foot).
- Kai riedlentė pradeda suktis, stipriai stumkite ją nuo savęs, kad ratai prarastų sukibimą su danga. Kiek stipriai reikia stumti, priklauso nuo jūsų greičio, ratų ir važiavimo paviršiaus.
- Atsiloškite atgal ir leiskite riedlentei slysti šonu. Jei ją pastumsite per stipriai, ji gali iššauti priešais jus. Jei nepavyks nutraukti ratų sukibimo su danga, riedlentė gali visai nepradėti slysti, o jūs persiversite per pirštų pusę (toe side).
- Riedlentei lėtėjant, jūsų kūno svoris turėtų palaipsniui grįžti į centrą virš riedlentės. Kai riedlentė vėl pradeda atsidurti po jumis, pakelkite arba pasukite nosį (nose) taip, kad riedlentė būtų nukreipta važiavimo kryptimi.
(Welinder & Whitley, 2011).
180° drifter variacija: vietoj to, kad grąžintumėte nosį (nose) į priekį, slysdami sukite uodegą (tail) tol, kol pradėsite važiuoti atbulomis. Nors šis triukas neturi atskiro pavadinimo, jis atrodo stilingai ir yra puikus būdas kontroliuoti greitį leidžiantis nuo kalvų (Welinder & Whitley, 2011).
Backside drifter variacija: kai jausitės pakankamai drąsiai, pabandykite atlikti backside drifter išmesdami uodegą (tail) už savęs taip, kad slystumėte atbulomis. Ši variacija yra gerokai sudėtingesnė, nes slydimo intensyvumą sunkiau kontroliuoti lenkiant kojas (Welinder & Whitley, 2011).
KAI NUGRIŪNATE (WHEN YOU DO FALL)
KAI NUGRIŪNATE (WHEN YOU DO FALL)
Visi griūna, ir kuo labiau stengsitės išmokti naujų triukų, tuo dažniau griūsite. Griuvimas nereiškia, kad prastai važiuojate riedlente – tai reiškia, kad metate sau iššūkį išmokti naujų dalykų (Welinder & Whitley, 2011).
Kai pradedate griūti, natūrali reakcija yra ištiesti rankas, kad apsisaugotumėte. Jei judate lėtai ir nesate aukštai virš žemės, tai greičiausiai yra tinkama. Tačiau daugumoje situacijų nenorėsite nusileisti ant rankų. Bandymas sugauti griuvimą rankomis gali lengvai baigtis riešų lūžiais (Welinder & Whitley, 2011).
Riedlentininkai griūna dažnai. Jei stebėsite patyrusius riedlentininkus, pamatysite, kad jų griuvimai atrodo beveik teatrališki ir dramatiški. Tačiau jie nesistengia atrodyti įspūdingai – jie tiesiog išmoko griūti taip, kad kuo labiau sumažintų rimtų traumų riziką, nors iš šalies tai gali atrodyti sudėtingai (Welinder & Whitley, 2011).
Gaila, tačiau dažniausiai griuvimo nepastebėsite iki paskutinės sekundės prieš jam įvykstant. Jei galėtumėte jį numatyti, būtų lengva pasiruošti. Realybėje dažniausiai griūsite tada, kai nebūsite susikaupę – ir būtent tuomet didžiausia tikimybė nugriūti netaisyklingai. Jei išmoksite taisyklingai griūti net ir per nedidelius kritimus, išsiugdysite gerus įpročius, kurie bus dar naudingesni tada, kai teks pasikliauti vien instinktais (Welinder & Whitley, 2011).
Geriausias būdas griūti – taip, kad nesusižeistumėte, nepradėtumėte kraujuoti ir nieko nesusilaužytumėte. Dažniausiai tai reiškia persivertimą arba persiridenimą. Įsivaizduokite, kad dabar stovite, greitai žengiate du žingsnius ir metatės į šoną į orą. Kaip nusileistumėte?. Galbūt ant rankų ir kelių. Būtent taip gali atrodyti stiprus griuvimas važiuojant riedlente (Welinder & Whitley, 2011).
Gimnastai yra profesionalūs griuvėjai. Jie gali įsibėgėti, perbėgti per kilimėlį, aukštai pašokti ir po nusileidimo persiridenti. Tai sąmoningai atliekamas griuvimas. Gera žinia – jums nereikės gimnastikos aprangos, kad galėtumėte praktikuoti tokį persivertimą. Tai galite daryti ir važiuodami riedlente. Puiki vieta treniruotis yra ten, kur betonas pereina į žolę. Vieną ar du kartus atsispirkite važiuodami link žolės. Kai ją pasieksite, riedlentė sulėtės arba sustos. Leiskite sau kristi į priekį ir nuleiskite priekinį petį (lead shoulder) žemyn taip, tarsi darytumėte kūlverstį. Šį judesį reikia praktikuoti tol, kol jis taps instinktyvus. (Tikro griuvimo metu neturėsite laiko prisiminti, kaip tai atlikti) (Welinder & Whitley, 2011).
Praleisdami daugiau laiko važiuodami riedlente ir griūdami, išmoksite sušvelninti kritimą į priekį remdamiesi dilbiu ir petimi. Labai naudinga nuo pat pradžių įprasti persiridenti po griuvimo (Welinder & Whitley, 2011).
Griuvimas atgal yra pavojingiausias griuvimo tipas, nes galva gali staigiai atsilošti ir atsitrenkti į žemę. Taip įvyksta pačios sunkiausios riedlenčių sporto traumos. Traumos, patirtos griūnant atgal, gali baigtis mirtimi, sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą ar paralyžių arba kitus rimtus padarinius, kurie visam laikui pakeis jūsų gyvenimą. Geriausias būdas išvengti kelionės greitosios pagalbos automobiliu – dėvėti šalmą. Dauguma patyrusių riedlentininkų yra matę situacijų, kai šalmas išgelbėjo žmogaus gyvybę. Deja, nėra daug kitų būdų apsisaugoti nuo galvos sutrenkimo griūnant atgal. Jei dar galite kontroliuoti griuvimą, stenkitės nusileisti ant sėdmenų (Welinder & Whitley, 2011).

Naudingos Knygos Apie Riedlenčių Sportą


Mūsų Naujausi Straipsniai
Riedlentės Sandara, Dalys Ir Pasirinkimas (Skateboard Anatomy, Parts and Selection)
Riedlentės Sandara, Dalys ir Pasirinkimas (Skateboard Anatomy, Parts and Selection). Yra daugybė...
Irklavimo Ištvermės Ir Intervalinės Treniruotės (Rowing Endurance and Interval Training)
Irklavimo Ištvermės ir Intervalinės Treniruotės (Rowing Endurance and Interval Training). Nors,...
Irklavimo Faktai Ir Mitai (Rowing Facts And Myths)
Irklavimo Faktai Ir Mitai (Rowing Facts And Myths). Yra daug klaidingų įsitikinimų apie irklavimą....
Šaltinai:
1. Welinder, P. & Whitley, P. (2011). Mastering Skateboarding. United States: Human Kinetics.


