Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching)? – Terapinis tempimas reiškia bet kokį tempimą, skirtą pagerinti fizinę ar psichologinę savijautą. Visi tempimai gali būti gydomieji, jei atliekami su tinkamais ketinimais. Siūlome naudoti tempimus ne tik prieš ar po treniruotės, bet ir siekiant specifinių terapinių rezultatų. Gydomąjį tempimą reikia atidžiai parinkti, modifikuoti pagal poreikį, gerai planuoti ir atlikti bei stebėti jo poveikį (Johnson, 2012).
(Šaltinis: Johnson, J. (2012) Therapeutic Streching, p. 72, 132).
Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching)? – Tempimo Poreikis
Daugelyje tempimo knygų daroma prielaida, kad rekomenduojami pratimai tinka sveikiems ir lankstiems žmonėms. Tačiau tai netinka visiems, ypač vyresnio amžiaus asmenims ar tiems, kurie atsigauna po traumų. Stovimas šlaunies raumens tempimas, kai reikia išlaikyti kūno svorį ir pusiausvyrą ant vienos kojos, yra sudėtingas daugumai senjorų dėl raumenų silpnumo ir sąnarių sustingimo (Johnson, 2012).
Kaip terapeutai, galime padėti senjorams ir sveikstantiems pacientams pasinaudoti tempimo pranašumais modifikuodami pratimus. Kineziterapeutai ir sporto specialistai turi kurti saugias ir veiksmingas programas, pritaikytas kiekvienam asmeniui. Terapinis tempimas yra būtinas norint užtikrinti, kad tempimo pratimai būtų tinkami ir naudingi visiems (Johnson, 2012).
Kodėl Turėčiau Įtraukti Tempimą Į Savo Praktiką?
Gydymo metu naudojamos krioterapijos, imobilizacijos, kognityvinės elgesio terapijos (CBT), rankinio limfos drenažo ir pusiausvyros lavinimo metodikos. Šias intervencijas parenka terapeutai, siekdami specifinių gydymo rezultatų. Tempimas yra viena iš terapinių intervencijų, taip pat mankšta, masažas ir ultragarsas. Tempimo įtraukimas į gydymą priklauso nuo nustatytų tikslų (Johnson, 2012).
Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching)? – Daugiau Nei Tik Masažo Terapeutams – Sprendimai Traumos Sveikimui Ir Savijautai
Terapinis tempimas nėra skirtas tik masažo terapeutams. Daugelis masažuotojų dirba privačiai ir specializuojasi gydyme sportininkų ar pagyvenusių žmonių. Daug žmonių turi raumenų, sausgyslių ir minkštųjų audinių problemų. Masažuotojai dažnai gydo klientus, sveikstančius nuo traumų, pavyzdžiui, čiurnos patempimų, šlaunies plyšimų ar kaklo sustingimų (Johnson, 2012).
Patempimai
Patempimas – tai raiščio plyšimas, sukeliamas ūmaus sužalojimo. Jis klasifikuojamas pagal skaidulų pažeidimo laipsnį: I laipsnio patempimas yra lengvas, kai plyšta kelios skaidulos; III laipsnio – sunkus, su visišku raiščio plyšimu; II laipsnio – vidutinis, gali būti lengvas arba sunkus. Kuo didesnis pažeidimas, tuo stipresnis kraujavimas, patinimas ir skausmas. Sunkių patempimų atveju sąnarys tampa mažiau stabilus. Gydymas trunka nuo trijų iki šešių savaičių, sunkiais atvejais reikalinga imobilizacija iki trijų savaičių. Poūmiu laikotarpiu sumažėja skausmas, bet sąnario judesių amplitudė gali būti ribota dėl randų audinio susidarymo (Johnson, 2012).
Plišimas
Plišimas – tai raumenų skaidulų ar sausgyslių plyšimas, dažnai lydimas kraujagyslių, nervų ir jungiamųjų audinių pažeidimo. Kraujavimas yra stipresnis nei patempimų atveju, nes raumenys turi daugiau kraujagyslių. Yra trys pažeidimo laipsniai: lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus. Esant visiškam plyšimui, raumuo nebegali generuoti jėgos, todėl sutrinka funkcija. Kuo didesnė žala, tuo intensyvesnis kraujavimas, patinimas ir skausmas. Gydymas gali trukti nuo trijų iki penkių savaičių arba ilgiau. Skausmas dažnai išnyksta prieš baigiant gijimą, o tai padidina pakartotinio sužalojimo riziką. Terapinio tempimo metu rekomenduojama pratimus atlikti tik neskausmingo diapazono ribose, kad būtų išvengta pakartotinių sužalojimų (Johnson, 2012).
Mėšlungis
Mėšlungis – yra staigus, skausmingas raumenų susitraukimas. Jo priežastis nežinoma, bet jis siejamas su periferinėmis kraujagyslių ligomis ir vandens bei elektrolitų sutrikimais. Mėšlungis dažniausiai traukia pėdų, blauzdos ir pakaušio raumenis, atsiranda naktį ar po fizinio krūvio. Nors pasekmės nėra sunkios, mėšlungis gali sutrikdyti miegą ir sportinę veiklą (Johnson, 2012).
(Šaltinis: Johnson, J. (2012) Therapeutic Streching, p. 132).
Sustingę Raumenys
Raumenų tonusas didėja, todėl klientai jaučiasi įtempti, o terapeutai palpuojant jaučia sustingimą. Įtampą galima vertinti objektyviai (kliento) ir subjektyviai (terapeuto). Įtempiami raumenys gali būti trumpesni nei norma arba išmatuojami reguliariai. Raumenų ilgio testai yra riboti vertinant „įtemptus“ raumenis. Terapiniame tempime šis terminas reiškia subjektyvų įtampos pojūtį, kurį apibūdina klientai (Johnson, 2012).
Sustingę Sąnariai
Sausgyslių Problemos
Kaip ir patempimų ir plišimų, skausmas, susijęs su sausgyslių problemomis, paprastai išnyksta ilgai, kol sausgyslių pažeidimas visiškai išnyksta ir audiniai visiškai atkuriami. Žmonėms, sveikstantiems nuo būklių, turinčių įtakos jų sausgyslėms, gresia pakartotinis sužalojimas, jei jie per anksti grįš prie fizinės veiklos (Johnson, 2012).
Tendinopatijos – tai skausmingos sausgyslių būklės, atsirandančios dėl per didelio naudojimo. Tendinitas yra sausgyslių uždegimas, tačiau tyrimai rodo, kad tokios būklės kaip šoninis ir medialinis epikondilitas geriau apibūdinamos kaip tendinozės, nes jos turi mažiau uždegiminių žymenų. Todėl šios būklės nėra tikrasis tendinitas. Skausmas gali išnykti prieš visiškai sugijus sausgyslei, todėl pacientams būtina atsargiai grįžti prie fizinės veiklos, kad išvengtų pakartotinio sužalojimo (Johnson, 2012).
Fascijų Struktūros
Padų fascitas ir iliotibialinės juostos trinties sindromas dažnai siejami su fascijos pokyčiais. Miofascialinis atpalaidavimas, skirtas gydyti šiuos pokyčius, apima švelnų ir ilgalaikį audinių tempimą, kuris padeda pasiekti terapinį rezultatą (Johnson, 2012).
Po Operacijos
Chirurginės procedūros dažnai apima tempimo pratimus, skirtus viršutinei ir apatinei galūnei po mastektomijos ar kelio operacijų. Tempimas stimuliuoja kolageną, kad susiformuotų funkcionalesnis randas. Svarbu nepertempti per anksti, nes nebrendęs kolagenas gali plyšti, sukelti kraujavimą, skausmą ir raumenų spazmus. Tai pailgina uždegimą ir reabilitacijos laikotarpį (Johnson, 2012).
Kitos Patologijos
Be lengvai klasifikuojamų būklių, terapinis tempimas taip pat apima kitus dažnai pasitaikančius sutrikimus, kurie sunkiai patenka į ankstesnes kategorijas. Tai yra blauzdų patempimai, kelio osteoartritas ir uždelstas raumenų skausmas (DOMS), lipnus kapsulitas, pasisukimai ir kifozės pozos (Johnson, 2012).
Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching) – Ir Kodėl Žmonės Tempiasi?
Gali būti naudinga paklausti, kodėl žmonės tempiasi. Atsakymai gali būti jūsų gydymo tikslų pagrindas. Kai kurios nurodytos tempimo naudojimo priežastys yra šios (Johnson, 2012):
• Padėti palaikyti normalią raumenų veiklą.
• Padėti sumažinti skausmą dėl raumenų įtampos.
• Įveikti raumenų mėšlungį.
• Palaikyti arba pagerinti sąnario judesių diapazoną.
• Palengvinti raumenų gijimą.
• Ištaisyti laikysenos disbalansą.
• Sumažinti rando audinio vystymąsi.
• Įtakoti psichologinius veiksnius, pavyzdžiui, padėti atsipalaiduoti, palaikyti ar pagerinti motyvaciją arba skatinti gerovės jausmą.
(Johnson, 2012).
Natūralus Žinduolių Instinktas: Tempimas Po Nejudrumo“
Dauguma žinduolių išsitiesia po tam tikro nejudrumo laikotarpio. Pavyzdžiui, katės ir šunys išsitampo po miego, kaip ir žmonės. Jei kada nors teko likti nejudančioje padėtyje, negalėdami išsitiesti, žinosite, kad didėjant įtampai greitai atsiranda raumenų skausmai, kurie sutrikdo normalią raumenų veiklą. Galbūt tai patyrėte po ilgo vairavimo, kelionės traukiniu ar kelionės lėktuvu, arba jei kada nors buvote pririštas prie lovos dėl traumos ar ligos. Daugelis žmonių praneša, kad norėdami atsikratyti blauzdos raumenų mėšlungio, naktį turi keltis iš lovos. Jaučiamas instinktyvus raumenų tempimas, kai juos pradeda skaudėti ar mėšlungis. Todėl tempimas dažnai naudojamas paprasčiausiai kaip raumenų įtampai malšinti priemonė, o kai kurie specialistai mano, kad tai gali būti naudinga siekiant užkirsti kelią trigerinių taškų atsiradimui. Kasdienis tempimas, kurį daugelis atlieka, galėtų padėti palaikyti normalią raumenų veiklą (Johnson, 2012).
Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching)?: Kineziterapija, Reabilitacija ir Sportas
Tempimas taip pat dažnai naudojamas terapiniu būdu įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, ligoninėse ją taiko kineziterapeutai, kad išlaikytų arba pagerintų sąnario judesių diapazoną, ypač po imobilizacijos. Taip pat jis gali būti naudojamas kovojant su raumenų spazmų ir kontraktūrų poveikiu. Tempimas gali būti pooperacinės reabilitacijos protokolo dalis, padedanti pertvarkyti kolageno skaidulas ir sumažinti nepalankių rando audinio sukibimų atsiradimą. Jis taip pat naudojamas sportininkų, tradiciškai kaip komandos apšilimo arba atvėsimo dalis, ir yra būdingas mankštos užsiėmimams, kur jis naudojamas panašiai. Sporto ir gydomieji terapeutai taiko tempimą, kad padėtų koreguoti laikysenos disbalansą: pratimai naudojami silpniems raumenims sutrumpinti ir sustiprinti, tempimas skirtas – sutrumpėjusioms raumens skaiduloms pailginti (Johnson, 2012).
Psichologiniai Tempimo Privalumai: Raminimas, Motyvacija ir Kontrolė
Psichologiniai veiksniai taip pat svarbūs. Daugelis žmonių jaučiasi geriau po tempimo, ir tai gali paaiškinti jogos užsiėmimų populiarumą. Daugelis tiki, kad tempimas sumažina traumų tikimybę, todėl jie pasitempia prieš mankštą kaip psichologinio pasirengimo dalį. Tempimas kartais rekomenduojamas kaip atsipalaidavimo rutinos dalis arba siekiant sumažinti nerimo lygį. Aktyvus tempimas suteikia pacientams atsakomybę už savo kūno priežiūrą, o tai gali padidinti jų kontrolės jausmą reabilitacijos metu. Kartais fiziškai aktyvūs žmonės patiria traumų, kurios neleidžia jiems treniruotis, o tai nutraukia jų įprastą tempimo rutiną. Tokiems klientams įprastinio fizinio aktyvumo trūkumas gali sukelti neigiamus jausmus. Švelnūs tempimai, atliekami pradinėse reabilitacijos stadijose, gali padėti išlaikyti tokius klientus motyvuotus ir įsitraukusius į sveikimo procesą (Johnson, 2012).
Tempimas jau plačiai naudojamas. Jei norime naudoti tempimą terapinėje aplinkoje, svarbu aiškiai suprasti tikslus (Johnson, 2012).
(Šaltinis: Johnson, J. (2012) Therapeutic Streching, p. 72).
Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching)? – Iššūkis Kuriant Tempimo Protokolą
Nėra sutartų terapinio tempimo protokolų, o tai apsunkina jo taikymą. Nors patempimai ir plišimai turi atpažįstamus atstatymo etapus, nėra aišku, kaip geriausiai įtraukti tempimą. Protokolų trūkumą lemia problemos, susijusios su rankinės terapijos tyrimu ir įvairių žmonių skirtingu atsistatymu (Johnson, 2012).
Neaišku, kiek laiko ir kokie tempimai yra optimalūs (aktyvūs ar pasyvūs), ar svarbu, kada jie atliekami. Tikrai nežinome minimalios tempimo pozos išlaikymo ir dažnio reikalavimų. Psichologinė motyvacija gali paveikti tempimo programos laikymosi tikimybę (Johnson, 2012).
Tempimas gali būti naudingas kaip atsipalaidavimo programos dalis dienos pabaigoje arba reabilitacijos programoje keliais intervalais per dieną. Dažni ir trumpi tempimai gali padidinti atitikties tikimybę. Ilgi tempimai gali būti efektyvesni, tačiau mažina atitiktį (Johnson, 2012).
Svarbu dokumentuoti gydymą ir rezultatus, kad sukauptume pakankamai informacijos apie tempimo naudojimą ateityje. Turime remtis bendru fiziologiniu supratimu ir priimti gerai pagrįstus sprendimus dėl tempimo (Johnson, 2012).
Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching)? – Bendrosios Saugos Gairės:
Būtina laikytis šių bendrųjų saugos gairių:
- Laikykitės klinikos, ligoninės ar praktikos, kurioje dirbate, protokolo (jei toks yra).
- Laikykitės jūsų profesiją reguliuojančios institucijos nustatytų gairių.
Jei nėra gairių ar protokolo, pasinaudokite savo profesine nuomone ir klinikine patirtimi. Paklauskite savęs: ar tai, ką darau, yra saugu? Ar žinant, ką žinau apie šį klientą ir šią konkrečią raumenų ir kaulų sistemos būklę, tempimas gali būti naudingas ar nepalankus? Ar atrodo pagrįsta, kad tempimo intervencija, kurią ketinu naudoti, gali prisidėti prie teigiamų rezultatų, kurių noriu? Jei jūsų atsakymai teigiami, tęskite; jei ne, pasirinkite alternatyvų gydymą tempimui (Johnson, 2012).
- Pažvelkite į tempimo rekomendacijas.
- Su kiekvienu klientu visada patikrinkite, ar nėra tempimui kontraindikacijų.
- Patvirtinkite, kad klientas sutinka gydytis.
- Jei tempimas sukelia skausmą, nedelsdami nutraukite procedūrą. Dauguma klientų supranta ir gali atskirti pojūtį, kurį patiria tempiant minkštuosius audinius, nuo skausmo pojūčio. Nepriklausomai nuo to, ar tempimas yra aktyvus, ar pasyvus, jis turėtų jaustis šiek tiek nepatogiai, bet niekada neturėtų būti skausmingas. Skatinkite klientų atsiliepimus ir stebėkite jų reakcijas. Jūsų, kaip terapeuto, pareiga yra informuoti klientus apie šiuos aspektus ir padėti jiems suprasti, kad skausmas neturi būti susijęs su nauda.
- Patikrinkite, ar klientai, vykdantys namų priežiūros tempimo programą, tai daro saugiai ir ar tempimai išlieka saugūs, nes keičiasi klientų padėtis. Pavyzdžiui, pacientas, pereinantis iš ligoninės į savarankiškesnį gyvenimą, gali nebeturėti kam prižiūrėti jo tempimo programos. Arba asmuo gali persikelti iš saugios aplinkos į mažiau saugią (pvz., iš namų su kilimais į namus su poliruotomis grindimis arba iš vietos su turėklu kiekvienoje laiptų pusėje į vietą su tik vienu turėklu).
Tempimo Programų Saugumo Ir Efektyvumo Užtikrinima
- Patikrinkite, ar nėra naujų ar pakeistų kontraindikacijų. Klientas, besigydantis nuo vienos būklės, dažnai patiria kitą traumą. Pavyzdžiui, klientė gali atsigauti po patemptos kulkšnies ir atrodyti, kad jai sekasi, bet tada nukristi dėl disbalanso ir persimesti kulkšnį arba susižeisti riešą ar nugarą. Svarbu visada susisiekti su savo klientais, kad galėtumėte koreguoti tempimo planą arba visiškai jį pašalinti iš jų programos.
- Jei kyla abejonių dėl tempimo kaip gydymo intervencijos, pasitarkite su kliento gydytoju. Gaukite konkretų patvirtinimą ir nurodymus.
- Galiausiai, verta prisiminti, kad tempimas savaime paprastai yra saugus. Jei laikysitės pateiktų gairių ir siūlomų tempimų, labai mažai tikėtina, kad pakenksite kuriam nors iš klientų, kuriuos gydote dėl čia nurodytų būklių. Blogiausiu atveju jūsų tempimo planas gali būti neveiksmingas; geriausiu atveju – tai gali būti naudinga siekiant vieno iš jūsų nustatytų gydymo tikslų ir teigiamai prisidėti prie paciento reabilitacijos.
(Johnson, 2012).
Naudingos Knygos Terapinio Tempimo Ir Minkštųjų Audinių Atsipalaidavimo Tematika
Patiko Straipsnis Kas Yra Terapinis Tempimas (Therapeutic Stretching)? – Atraskite Kitus Įdomius Straipsnius
Šaltiniai:
1. Johnson, J. (2012). Therapeutic Streching. United States of America: Human Kinetics
