Tempimo Pratimai: Mokslinis Pagrindimas Ir Rekomendacijos

Audiniai yra trapios būklės. Bet koks tempimas gali pažeisti audinius ir sulėtinti gijimo procesą.

• Tai gali padėti pertvarkyti kolageno skaidulas taip, kad mažiau tikėtinas nepalankus pluoštinis sukibimas pasikartotu.
• Skausmas, kurį patiria pacientai poūmio būsenos metu, gali būti įvairus ir terapeutas negali lengvai jį įvertinti. Taikant pasyvų tempimą, audiniai gali pailgėti tiek, kad jie gali netyčia juos sugadinti, o tai mažiau tikėtina, kai klientai tempia patys. Klientai gali geriau nuspręsti, kada artėja prie skausmo slenksčio, tada jie turėtų sustabdyti tempimą.
• Pakilimas padeda venų ir limfos nutekėjimui ir taip sumažina patinimą, kuris kitu atveju trukdytų tempimui.
• Tai sumažina pakartotinio sužalojimo tikimybę ankstyvosiose reabilitacijos stadijose, kai gali būti sutrikusi propriocepcija ir pusiausvyra, o pažeisti audiniai nėra pakankamai stiprūs, kad stabilizuotų sąnarį.
• Tai palengvina aplinkinių audinių tempimą ir sumažina patinimą, ypač pažeidžiant pėdą ir kulkšnį, kai blauzdos raumuo padeda nutekėti venų ir limfos nutekėjimui.
• Tikėtina, kad skausmas rodo, kad klientas vėl susižaloja. Atliekant tempimus be skausmo diapazone, sumažėja pakartotinio sužalojimo tikimybė.
• Tai padidins atitikimo tikimybę (niekas nemėgsta atlikti pratimų, kurie jam atrodo sudėtingi) ir greičiausiai pasieksite didesnę pažangą nei tuo atveju, jei tempimai yra sunkūs.

• Priešingos raumenų grupės susitraukimas slopina mėšlungį patiriančius raumenis ir tokiu būdu greičiau palengvina mėšlungį nei pasyvus tempimas (kuris neslopina mėšlungį patiriančio raumens susitraukimo). Be to, mėšlungis yra nevalingas ir dažnai atsiranda naktį arba po fizinio krūvio, kai nėra terapeuto, kuris galėtų atlikti pasyvų tempimą.
• Mėšlungis pacientui gali atsirasti atliekant tokias procedūras kaip masažas ir dažniausiai pasireiškia po fizinio krūvio. Pasyvus mėšlungio sukelto raumens tempimas trumpam laikui (t. y. tempimo metu) sukelia skausmo padidėjimą, kuris palaipsniui mažėja ir yra naudingas prieš ar po sporto renginių arba kai klientai patys negali ištempti raumens.

Kasdienis aktyvus arba pasyvus tempimas kai kuriems klientams gali būti profilaktika, siekiant sumažinti sąnarių sustingimą.

Aktyvaus tempimo metu klientas gali naudoti savo kūno svorį tempimui palengvinti, o tai ypač naudinga, kai raumenys yra chroniškai įsitempę. Ir atvirkščiai, pastangos sutelkti dėmesį į tempimo padėties palaikymą kai kuriems žmonėms gali padidinti raumenų tonusą, todėl sunku įveikti chronišką įsitempimą. Pasyvus tempimas gali leisti klientei labiau atsipalaiduoti nei atliekant aktyvius tempimo pratimus, todėl gali pagerinti tempimą. Galima teigti, kad chroniškai įsitempusius raumenis reikia tempti kasdien, todėl aktyvūs tempimo pratimai gali būti tinkamesni, nes jiems nereikia tempimo partnerio.

Tempimo pratimų pasirinkimas priklauso nuo to, ar yra terapeutas ir ar klientas gali pats atlikti aktyvius tempimo pratimus. Kartais sustingę sąnariai tampa mažiau sustingę, kai pacientas grįžta prie įprastos kasdienės veiklos arba imasi veiklos, kurios metu padidėja pažeisto sąnario judesių amplitudė. Klientas gali naudoti savo kūno svorį, kad padėtų ištempti minkštuosius audinius aplink sustingusį sąnarį. Atliekant aktyvius tempimo pratimus, tempimo darbus atlieka kartu su klientu, o tai gali būti pageidautina reabilitacinėje aplinkoje.

Jei klientas kurį laiką nelaikė svorio ant galūnės ir galėjo prarasti pusiausvyros pojūtį, tempimo pratimai stovint greičiausiai yra nesaugūs. Pasyvūs tempimo pratimai naudingi, kai klientas negali patogiai užimti reikiamos padėties tempimui atlikti.

Tempimas gali pabloginti būklę.

• Tempimas gali padėti atkurti audinių elastingumą ir sumažinti raumenų ir sausgyslių jungties įtampą. Tempimas taip pat padės palaikyti normalų judesių amplitudę susijusiuose sąnariuose.
• Daugelis terapeutų mano, kad, pavyzdžiui, Achilo sausgyslių patologijos atveju, padidinta nugaros lenkimo jėga esant apkrovai (t. y. aktyvus tempimas ant laiptelio) yra naudinga, nes perkrovimas stimuliuoja kolageno atstatymą.
• Pasyvus pačios sausgyslės tempimas gali būti naudingas atstatymui skatinti, tačiau praktiškai jį gali būti sunku pritaikyti. Aktyvus tempimas sukelia didelę apkrovą sausgyslėms, todėl kai kurie terapeutai mano, kad tai gali padėti atsigauti po šių ligų.

Tempimo pratimai iškart po operacijos gali pakenkti natūraliam randinio audinio formavimuisi, kuris yra būtinas gijimui. Skirtingi chirurgai ir ligoninės gali taikyti skirtingus reabilitacijos protokolus.

Tempimo pratimai yra svarbi reabilitacijos proceso dalis, tačiau jei jie pradedami per anksti, jie gali pažeisti audinius ir sulėtinti gijimo procesą.

• Po operacijos gali atsirasti minkštųjų audinių kontraktūra. Dažnai būna nejudrumo laikotarpis, kurio metu minkštieji audiniai gali sustingti. Ankstyvas tempimas gali padėti atkurti kolageno skaidulas taip, kad vėliau fibroziniai sąaugos būtų mažesnės. Fibroziniai sąaugos sutrikdo normalų funkcionavimą.
• Pakėlimas padeda veniniam ir limfos drenažui, todėl padeda sumažinti patinimą, kuris kitaip trukdytų tempimui.
• Skausmas gali rodyti pakartotinę traumą.
• Tai palengvina aplinkinių audinių tempimą, taip pat sumažina patinimą, ypač pėdos ir čiurnos traumų atveju, kai blauzdos raumuo padeda veniniam ir limfos drenažui.
• Tai sumažina minkštųjų audinių pažeidimo tikimybę ankstyvosiose atstatymo stadijose, kai gali būti sutrikusi propriorecepcija ir pusiausvyra, o pažeisti audiniai nepakankamai stiprūs, kad stabilizuotų sąnarį.