Parafino Terapija Kas Tai? – pasak anglų kineziterapeutės Olive Millard, praktikuojančios Europoje 1913–1940 m., 1917 m. pirmą kartą fizinės medicinos praktikoje buvo pradėta naudoti ištirpusio parafino vonia. Curriers išgirdo, kad prancūzas gydydamas reumatą naudojo lydytą parafiną. W. L. Ingle taip pat pastebėjo, kad daugelis jo darbuotojų panardino rankas ir kojas į vaško indą, kuris buvo naudojamas gyvūnų odoms ruošti jo gamykloje Čurvelyje, Jorkšyre. Tiek daug žmonių rado naudos iš parafino naudojimo, tikriausiai nuo artrito skausmo, kad W. L. Ingle padovanojo parafino vonią pulkininkui Littlewoodui, vadovaujančiam Antrosios Šiaurės bendrosios ligoninės medicinos pareigūnui, gydyti sužeistiems kareiviams.

Parafino vonios buvo entuziastingai pritaikytos fizinei terapijai ir greitai tapo labai paplitusios. Juos visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje naudojo kineziterapeutai, sporto treneriai ir masažo terapeutai. Warm Springs (Gruzijoje) reabilitacijos institute, moderniausioje įstaigoje, įkurta 1927 m., parafinas buvo vienas iš raumenų ir kaulų sistemos problemų gydymo būdų. Pavyzdžiui, pacientas, turintis šleivas pėdas, gali būti gydomas serijiniu liejimu, kuris naudojamas laipsniškai ištiesinti susisukusias galūnes. Norėdami pradėti, pėdos buvo kiek įmanoma pertvarkytos į normalią padėtį, o po to savaitei ar dviem uždedamos gipsas. Kas kelias savaites kiekviena pėda buvo išimama iš gipso ir pamerkiama į karštą parafiną, kad audinys taptų lankstesnis; tada masažuojama, tempiama ir formuojama labiau link normalios padėties; ir galiausiai įdėta į kitą įtvarą. Išlydytas parafinas taip pat buvo naudojamas artrito skausmui gydyti ir rando audiniui suminkštinti prieš tempimą (Sinclair, 2008).

Medicininio parafino naudojimas gydymui. Pats parafinas yra mažai veiksnus naftos produktas. Jis gerai sulaiko ir talpina šilumą, jo lydymosi temperatūra yra 48-52⁰C.  Terapijos metu veikia šiluminis ir mechaninis veiksniai. Parafino aplikacijos metu šiluma perduodama į audinius, pakyla jų temperatūra, sustiprėja vietinė odos kraujotaka, audinių medžiagų apykaita, pažeidimo židinyje išsisklaido infiltratai ir atkuriami audiniai. Aplikacijos vietoje sumažėja griaučių raumenų spazmai, skausmas, suminkštėja randai. Veikiant šiltu parafinu, biologiškai aktyvių taškų projekcijoje veikiami vidaus organai, kurie segmentiškai yra susiję su veikimu odos metameru (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).

Šaltas parafino vaškas yra kietas, tačiau kaitinant tampa skystas. Jis šildomas termostatu valdomame inde ir teptuku tepamas ant kūno. Šis gydymas ypač naudingas sergantiems artritu, nes padeda sumažinti artritu sergančių sąnarių sustingimą (Gould, 2004).

• Miorelaksuojantis
• Relaksuoja raumenis
• Spazmolitinis
• Reparatyvinis-regeneracinis

(G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).

• Paviršinis apykaitos padidėjimas
• Padidėjusi medžiagų apykaita

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

• Šildo raumenis.
• Skatina atsipalaidavimą.
• Minkština odą ir skatina lupimąsi, todėl pagerėja odos tekstūra.
• Padidina cirkuliaciją.
• Vienodas šildymas; visi apdorotos dalies paviršiai šildomi vienu metu.
• Vietinė šiluma nešildant viso kūno.
• Pagerina tokias ligas kaip artritas ir bet koks sustingimas, padeda didinti judrumą.
• Malšina skausmą.
• Lengvas pritaikymas.
• Santykinai nebrangus.

(O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

• Ranka šildoma mažiau nei naudojant karštą pakuotę, net ir tinklelio tarpuose tarp pirštų
• Gali gydyti tik rankas ir kojas.
• Netvarkinga ir kartais kiek blogai kvepia.
• Linkęs kaupti nešvarumus ir šiukšles nuo odos.
• Gydymo metu negalima stebėti apdorotos vietos.
• Poveikis nėra ilgalaikis.
• Gydymo metu negalima atlikti judesių ir pratimų.

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

• Ūminis uždegiminis procesas
• Ryški aterosklerozė
• Išeminė širdies liga
• Lėtinis inkstų geldelių uždegimas
• Kepenų cirozė
• Kiaušidžių cistos
• Tirotoksikozė
• Infekcinės ligos
• Vegetacinė kraujagyslių disfunkcija
• Antroji nėštumo  pusė
• Maitinimas krūtimi

(G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006). 

• Odos ligos ir sutrikimai.
• Įpjovimai ir mėlynės.
• Nudegimai arba nauji randai
• Nediagnozuoti gumbai ir iškilimai.
• Sunkios mėlynės ar patinimas.
• Limfedema.
• Jausmo trūkumas, jautrumas karščiui, ypač turintiems ploną odą, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams.

(Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021), (Sinclair, 2008).

• Judėjimo ir atramos aparato ligos ir liekamieji reiškiniai po traumų
• Periferinės nervų sistemos ligos (radikulitas, neuralgija, neuropatija)
• Kvėpavimo organų lėtinės stadijos ligos (bronchitas, tracheitas, pneumonija)
• Hipertoninė liga (II stadija)
• Virškinimo sistemos ligos (lėtinio skrandžio gleivinės uždegimas, tulžies pūslės uždegimas, opaligė, lėtinis žarnyno uždegimas)
• Lėtinės uždegiminės ginekologinės ligos
• Poliomielito liekamieji reiškiniai
• Odos ligos (neurodermitas, dermatozė)
• Žaizdos, nudegimai, nušalimai, trofinės opos

(G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).

• Neūmus bursitas
• Audinio randai, raumenų patempimai, raumenų spazmas, podagros, sąnarių sustingimas, skausmas, osteoartritas ir reumatoidinio artritas
• Sergantiems artritu, gali būti naudinga turėti parafino vonią namuose ir naudoti ją kasdien
• Vietinė kojų ir rankų šilumos terapija
• Tinka kaip priedas, prie kito gydymo

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021), (Sinclair, 2008).

Visada pirmoje vietoje persiskaitykite gamintojo pateiktas instrukcijas, kurios būna pateiktos naudojant tam tikra parafino vonele. Pateikti variantai ir seka pateikiama sujungiant keletą literatūros šaltinių. Turėkite omeny, kad su laiku technologijos keičiasi ir pačios metodikos priėjimai:

1. Prieš tepdami patikrinkite parafino temperatūrą (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).
2. Oda turi būti sausa, nes vandens lašeliai gali nudeginti (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).
3. Smulkius įbrėžimus reikia uždengti (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).
4. Vietą patepkite drėkinamuoju kremu (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021). Arba prieš tai tą vietą patepus vazelinu (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).
5. Įkaitinkite vašką iki maždaug 37⁰C ir supilkite į dubenį (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).
6. Arba naudojamas skystas parafinas, iki 60-90⁰C sušildytas specialiuose aparatuose (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).

7. Prieš procedūra jis 10-15 minučių sterilizuojamas 110-140⁰C temperatūroje (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).

8. Išbandykite vaško temperatūrą užtepdami nedidelį kiekį ant riešo užpakalinės dalies (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

9. Vėliau ištirpintas 55-65⁰C parafinas plokščiu teptuku 1-2 cm sluoksniu užtepamas ant odos (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006). Arba teptuku ištepkite kūną vašku. Turėtumėte tepti maždaug penkis sluoksnius, leiskite ankstesniam sluoksniui išdžiūti prieš tepdami kitą (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

10. Po to padengtas kūno paviršius uždengiamas klijuote ir apsukamas vata ar vilnoniu audeklu (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006). Arba uždenkite vaškuotą vietą folija ir rankšluosčiais, kad išlaikytumėte šilumą, ir palikite atvėsti (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

11. Išimkite vašką, kai jis atvės, jį nulupdami ir tęskite masažą (Gould, 2004), (O‘keefe, 2007), (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

12. Jei gydoma plaštaka ar pėda, jo parafino užtepimo 1-2 cm sluoksniu panardinamo į 60-65⁰C parafino vonelę (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).

Gydymas parafinu taikomas kartu su ozokeritu (parafino ozokeritoterapija), peloidais (parafinopeloidoterapija) ir infraraudonųjų spindulių švitinimų (parafinofototerapija). Procedūros atliekamos kasdien arba kas antrą dieną, trukmė 30-60 minučių, gydymo kursas – 12-15 procedūrų. Po procedūros būtinas 30-40 min. poilsis šiltoje patalpoje. Kartoti gydymo kursą galima po 1-2 mėnesių (G. Gorinienė, A. Šilanskienė, K. Skučas, 2019), (G. Gorinienė, A. Gorinaitė, 2006).

Parafino vonia yra drėgnos paviršinės šilumos forma, naudojama suformuojant parafino „pirštinę“ aplink pažeistą kūno dalį (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021). Kituose šaltiniuose tai aprašoma, kad tai kūno dalies, dažniausiai rankų ar pėdų, panardinimas į ištirpusio parafino baką. Jungtinėse Amerikos Valstijose vonioms skirtame parafine taip pat yra mineralinio aliejaus, kuris leidžia lengvai nulupti odą, o oda tampa švelni. Keletą kartų panardinus kūno dalį į parafiną, susidaro vaško sluoksnis, kuris ne tik sušlapina po juo esantį audinį, bet ir sulaiko šilumą odos paviršiuje, todėl jis negali išspinduliuoti. Vietoj to, šiluma patenka į audinį. Parafino vonia gali žymiai padidinti tiek odos, kurią ji dengia, tiek raumenų ir po ja esančių sąnarių kapsulių temperatūrą (Sinclair, 2008).

Dėl gilaus skausmingos ar sustingusios kūno dalies kaitinimo jis yra puikus būdas sumažinti sąnarių sustingimą tokiomis sąlygomis kaip artritas, prastai išgydę patempimai, neūmus bursitas ir lūžiai po gipso pašalinimo. Naudojant prieš masažą, gilus vonios karštis taip pat suminkština audinius ir daro juos elastingesnius. Tai ypač naudinga gydant randų audinį. Pavyzdžiui, naudojant parafino vonių derinį, o po to tempiant, pacientai, turintys nudegimų randų, gali žymiai padidinti sąnarių judesių amplitudę (Sinclair, 2008).

Išsilydęs parafinas lengvai išsilieja, jį sunku išvalyti, kai jis išsiliejo, ir brangesnis nei vanduo. Parafino vonelė turi būti prijungta prieš 3 valandas prieš naudojimą. Ir galiausiai tik rankas ir kojas galima lengvai panardinti į parafino vonią. Priklausomai nuo to, kada naudoti parafiną, nuo jūsų praktikos, jūsų klientų ir įstaigos, kurioje atliekate masažą, tipo.

Temperatūra: karšta (50–52⁰C)

Reikalingas laikas: 15 minučių

(Sinclair, 2008).

Parafino vonia, kurioje yra 1.36kg parafino, maži plastikiniai maišeliai, bateliai arba didelės kojinės, skirtos užsidėti ant kojų. Šios medžiagos dažnai įtraukiamos perkant parafino vonią (Sinclair, 2008).

Išmeskite plastikinius maišelius ir panaudotą parafiną; skalbti rankšluostį ir batus ar kojines (Sinclair, 2008).

1. Pasitarkite su klientu, kad įsitikintumėte, jog nėra jokių kontraindikacijų naudoti parafino vonią.
2. Paaiškinkite klientui apie parafino vonios naudojimą ir gaukite jo sutikimą.
3. Klientą pasodinkite ant kėdės šalia masažo stalo. Padėkite rankšluostį ant grindų po kliento kojomis.
4. Padėkite indą su karštu vandeniu ant rankšluosčio, padėkite kliento kojas į indą ir trumpam pamirkykite kojas. (Jei nėra tekančio vandens, apipurkškite pėdas dezinfekavimo priemone.) Šis žingsnis klientui maloniai jaučiasi, o parafino vonelė išlieka švari.
5. Greitai pamerkite pirmąją pėdą į parafino vonele ir išimkite.
6. Palaukite apie 3 sekundes, kol vaškas šiek tiek sukietės (vaškas tiesiog pradės prarasti blizgesį).
7. Pakartokite 5 ir 6 žingsnius penkis kartus, kad iš viso būtų šeši panirimai, ir įdėkite pėdą į plastikinį maišelį, o tada į per dideles kojines, medžiaginius batus ar elektrinius batus.
8. Pakartokite 5–6 veiksmus su kita koja.
9. Palikite parafiną maždaug 10 minučių, tada nuimkite kojinę ar batuką, maišelį arba celofaną,nuo vienos kojos ir kitos.
10. Masažuokite tą pėdą.
11. Pakartokite visus veiksmus su kita koja.

(Sinclair, 2008).

• Parafino panardinimas ant masažo stalo.
• Klientas gali nusirengti, suvynioti į paklodę ir atsisėsti ant stalo šono kol atneši ten parafino vonią. Apvyniojus kojas, klientui lengva atsigulti kol pradedate masažą.
• Kontrastinis gydymas. Parafino panardinimai gali būti naudojami kontrastinei procedūrai sukurti, kai nuėmus parafiną, pėdas panardinate į šaltą vandenį 30 sekundžių. Tris kartus pamirkykite karštu parafinu, o po to nuplaukite šaltu vandeniu.

(Sinclair, 2008).

ŽINGSNIAI PRIEŠ ATLIEKANT PROCEDŪRA:

 A. Įsitikinkite, kad parafino vonia yra tinkamas būdas šiai situacijai.

1. Iš naujo įvertinkite sužalojimą / problemą. Įsitikinkite, kad suprantate paciento būklę.
2. Jei parafino vonia buvo naudojama anksčiau, peržiūrėkite paciento reakciją į ankstesnį gydymą.
3. Patvirtinkite, kad terapijos tikslai yra suderinami su parafinu.
4. Įsitikinkite, kad šioje situacijoje parafino vonelė nėra kontraindikuotina.

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

B. Psichologinis paciento paruošimas:

1. Paaiškinkite pacientui procedūrą, įskaitant:
2. Parafinas jausis karštas, bet nesudegs.
3. Jis turėtų būti patogus.
4. Patikrinkite ir įspėkite pacientą apie atsargumo priemones.

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

C. Fizinis paciento paruošimas:

1. Nuimkite nuo gydomos vietos visus drabužius, papuošalus, tvarsčius ir pan. (Jei žiedo negalima nuimti, uždenkite jį keliais marlės sluoksniais ir tada nuimkite.)
2. Įsitikinkite, kad oda yra švari ir sausa.
3. Uždenkite visus smulkius įbrėžimus.
4. Uždėkite rankšluostį ant drabužių, kurie gali būti sutepti dėl gydymo.

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

D. Įrangos paruošimas:

1. Kelios valandos prieš gydymą:

a. Paruoškite parafiną vienu iš šių dviejų būdų:

b. Sumaišykite septynias dalis vaško su viena dalimi mineralinio aliejaus. Mineralinė alyva sumažina vaško lydymosi temperatūrą iki maždaug 52⁰C. Parafinas, kurio temperatūra viršija 55,⁰C, sudegs.

c. Pirkite iš anksto sumaišytą parafiną. Jis tiekiamas blokeliais (maždaug galono pieno dydžio) arba traškučiais (maždaug bulvių traškučių dydžio). Įdėkite į įkaitintą indą ir kietas vaškas pamažu ištirps.

d. Naudokite saldainių termometrą, kad patikrintumėte temperatūrą, kai visas vaškas ištirps.

e. Sureguliuokite temperatūrą, jei ji per karšta (įpilkite mineralinio aliejaus) arba per šalta (įdėkite vaško) (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

2. Prieš pat gydymą:

a. -Patikrinkite temperatūrą (O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

A. Procedūros:

1. Pamerkite kūno dalį į parafino vonią ir greitai ištraukite.
2. Leiskite parafinui atvėsti, kol jis sustings per 10 sekundžių jis taps pieno baltumo.
3. Kartokite 1 ir 2 žingsnius, kol bus 7–12 sluoksnių parafino pirštinė.
4. Gydymas baigiamas vienu iš dviejų būdų:
5. „Dip ir wrap technika“. Uždenkite vietą celofano plėvele arba plastikiniu maišeliu, o tada rankšluosčiu. Sėdėkite arba gulėkite laikydami ranką nejudančioje padėtyje.

Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

B. Dozavimas:

1. 7-12 sluoksnių parafino
2. Taikymo trukmė
3. 20-25 minutes

Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

C. Procedūros dažnumas:

1. Procedūra gali būti kartojama du ar tris kartus per dieną, jei tarp jų yra 3-4 valandos tarpas.
2. Terapijos trukmė
3. Skiriasi priklausomai nuo sužalojimo fazės ir pageidaujamo poveikio.

Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

A. Nurodymai pacientui:

1. Suplanuokite kitą gydymą.
2. Prieš kitą oficialų gydymą informuokite pacientą apie aktyvumo lygį ir (arba) savarankišką gydymą.

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

B. Gydymo įrašas, įskaitant unikalius paciento atsakus

C. Įrangos išvežimas; paciento valymas

1. Nulupkite parafiną nuo kūno dalies ir išmeskite arba įdėkite į vonią. Kai kurie mano, kad panaudotas parafinas yra suteptas ir netinkamas tolesniam naudojimui.

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

PASKUTINIS ŽINGSNIS – PRIEŽIŪRA: 

1. Periodiškai patikrinkite, ar parafino vonelėje nėra nuosėdų ar pašalinių medžiagų. Pašalinkite visas pašalines medžiagas.
2. Pakeiskite parafiną, kai jis naudojamas.

(O. Draper, S. Jutte, L. Knight, 2021).

Šaltiniai: 

1. O‘Keefe, A. (2006). The official guide to body massage second edition. United Kingdom London: Thomson Learning.
2. Gould, F. (2004). Body massage for holistic therapists. United Kingdom: Nelson Thornes Ltd.
3. Sinclair, M. (2008). Modern hydrotherapy for massage therapist. U.S. Baltimore: Lippincott Williams & Wilkins.
4. Gorinienė, G., & Gorinienė, A. (2006). Fizioterapija ir kurortiniai veiksniai. Lietuva Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija.
5. Gorinienė, G., Šilanskienė, A., & Skučas, K. (2019). SPA Sveikatinimas ir sveikatingumas. Lietuva Kaunas. Lietuvos sporto universitetas.
6. Draper, D., S. Jutte, L., & L. Knight, K. (2021). Therapeutic modalities the art and science third edition. U.S. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins.